Kai skrydžio metu pro salono praėjimą pasirodo gėrimų vežimėlis, daugelis keleivių instinktyviai užsisako puodelį arbatos ar kavos. Atrodo, nieko blogo – šiltas gėrimas padeda atsipalaiduoti ir praleisti laiką. Tačiau nemažai įgulos narių, paklausti apie skrydžių gudrybes, prisipažįsta: patys jie karštų gėrimų lėktuve beveik negeria. Priežastis – vanduo, iš kurio jie ruošiami.
Iš kur lėktuve atsiranda karštas vanduo
Daugumoje lėktuvų arbata ir kava ruošiama naudojant vandenį iš lėktuvo vandens bakų. Tie patys bakai aprūpina vandeniu virtuvėles ir tualetų kriaukles. Vanduo į juos pilamas oro uostuose prieš skrydį.
Problema ne pats vanduo, o bakai ir vamzdynai. Juos išvalyti ir dezinfekuoti nėra paprasta, todėl tai daroma ne taip dažnai, kaip galima būtų tikėtis. Įvairūs tyrimai, atlikti skirtingose šalyse, ne kartą rodė, kad lėktuvų vandens sistemose kartais aptinkama bakterijų, kurių kiekis viršija geriamojo vandens normas.
Jungtinėse Valstijose net buvo priimtos specialios taisyklės lėktuvų vandeniui, nes ankstesni patikrinimai atskleidė nemažai problemų. Dalis aviakompanijų situaciją pagerino, tačiau skirtumai tarp bendrovių ir lėktuvų išlieka.
Kodėl karštas vanduo ne visada išsprendžia problemą
Logiška manyti, kad karštas vanduo bakterijas sunaikina. Tačiau lėktuvo virtuvėlės vandens šildytuvai ir kavos aparatai dažniausiai vandenį tik įkaitina, o ne užvirina. Kad būtų sunaikinta dauguma mikroorganizmų, vanduo turi tam tikrą laiką virti. Lėktuve to dažniausiai neįvyksta.
Būtent todėl kai kurie įgulos nariai sako geriantys tik vandenį iš uždarų buteliukų – jis lėktuve dažniausiai būna atgabentas atskirai ir nesusijęs su lėktuvo vandens sistema.
Ką dar įgulos nariai pataria
Neplaukite rankų tik vandeniu tualete. Kadangi kriauklės vanduo ateina iš tų pačių bakų, kai kurie stiuardai pataria po rankų plovimo papildomai naudoti dezinfekavimo skystį.
Rinkitės gėrimus skardinėse ar buteliuose. Sultys, gaivieji gėrimai ir vanduo uždaruose induose – saugiausias pasirinkimas.
Būkite atsargūs su ledu. Ledas lėktuve dažniausiai pakraunamas iš oro uosto tiekėjų, todėl paprastai laikomas saugesniu. Tačiau kai kurie įgulos nariai jo vis tiek vengia.
Atsineškite savo gertuvę. Po saugumo patikros oro uoste galima pripildyti tuščią gertuvę geriamuoju vandeniu. Daugelyje Europos oro uostų tam yra specialūs fontanėliai.
Ar tai reiškia, kad lėktuve gerti pavojinga
Ne. Didžioji dauguma keleivių, išgėrusių arbatos ar kavos lėktuve, nesuserga. Aviakompanijos laikosi higienos taisyklių, o vandens sistemos tikrinamos. Tačiau rizika nėra nulinė, ypač senesniuose lėktuvuose ar skrendant su bendrovėmis, kurių priežiūros standartai mažiau griežti.
Labiausiai atsargiems verta būti žmonėms su silpnesniu imunitetu, nėščiosioms, vyresnio amžiaus keleiviams ir mažiems vaikams. Jiems verta rinktis vandenį buteliuose ir uždarus gėrimus.
Kodėl lėktuve norisi gerti daugiau
Lėktuvo salone oras labai sausas. Dideliame aukštyje drėgmė salone būna gerokai mažesnė nei įprastose patalpose, todėl kūnas greičiau praranda skysčius. Būtent dėl to skrydžio metu dažnai jaučiamas sausumas burnoje, akių dirginimas ar galvos skausmas.
Gydytojai ir skrydžių specialistai pataria gerti vandenį reguliariai – po nedidelį kiekį viso skrydžio metu. Kava ir alkoholis šiuo atveju ne geriausias pasirinkimas, nes jie gali dar labiau skatinti dehidrataciją.
Kodėl lėktuve kava nebūna skani
Net jei nesijaudinate dėl vandens, tikriausiai pastebėjote, kad kava lėktuve dažnai būna prastesnio skonio. Tam yra kelios priežastys. Pirma – vanduo nėra užvirintas, todėl kava ne taip gerai išsiskleidžia. Antra – dideliame aukštyje keičiasi skonio pojūtis: dėl sauso oro ir mažesnio slėgio skonio receptoriai tampa mažiau jautrūs. Mokslininkai yra nustatę, kad lėktuve žmonės silpniau jaučia saldų ir sūrų skonį.
Būtent todėl aviakompanijų patiekalai dažnai gaminami su daugiau prieskonių ir druskos nei įprasti valgiai ant žemės.
Kiti lėktuvo „įpročiai“, kuriuos verta pakeisti
Gėrimai – ne vienintelė tema, apie kurią įgulos nariai turi savo nuomonę. Daugelis jų pataria nevaikščioti po lėktuvą basomis ar su kojinėmis, ypač prie tualetų. Grindys valomos tarp skrydžių, tačiau ilgų reisų metu jos greitai tampa nešvarios.
Kitas patarimas susijęs su staliuku priešais sėdynę. Jis valomas tik tarp skrydžių ir ne visada kruopščiai, o keleiviai ant jo deda ne tik maistą. Todėl daug keliautojų prieš valgydami jį nuvalo antibakterine servetėle. Tą patį verta padaryti ir su sėdynės diržo sagtimi bei oro srauto reguliatoriumi virš galvos.
Kada vis dėlto galima pasilepinti
Ilguose skrydžiuose su didelėmis tarptautinėmis aviakompanijomis karšti gėrimai dažnai ruošiami naudojant vandenį iš buteliukų, ypač verslo klasėje. Kai kurios bendrovės tai net akcentuoja kaip paslaugos kokybės ženklą. Jei kyla abejonių, visada galite mandagiai paklausti įgulos, iš kokio vandens ruošiama arbata.
Patyrę keliautojai dažnai turi savo strategiją: lėktuve geria tik vandenį buteliuose, o kavos išgeria oro uoste prieš skrydį ar jau nusileidę. Taip išvengiama ir rizikos, ir nusivylimo prastu skoniu.
Galbūt tai tik nedidelis įprotis. Tačiau kai patys stiuardai, kurie lėktuvuose praleidžia tūkstančius valandų, renkasi vandenį buteliuose, verta į tai įsiklausyti.
