Kroatija daugelį metų buvo viena mėgstamiausių vasaros krypčių Vidurio ir Rytų Europos keliautojams. Pigus kuras, šilta jūra, skaidrus vanduo ir galimybė atvažiuoti savo automobiliu. Tačiau šiemet Lenkijos žiniasklaidoje vis dažniau skamba kitokios antraštės: tušti paplūdimiai, laisvi kambariai ir kainos, kurios atbaido net ištikimiausius svečius.
Portalas „Onet“ neseniai rašė, kad gobšumas ir pelno vaikymasis kelia grėsmę Kroatijos turizmui. Ar tikrai šalis prarado savo žavesį? Atsakymas sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Birželis, kuris išgąsdino
Pirmasis pavojaus signalas nuskambėjo dar vasaros pradžioje. 2026 metų pirmoji pusė Kroatijai prasidėjo puikiai: nuo sausio iki gegužės augo užsienio turistų ir nakvynių skaičius. Tačiau atėjus birželiui kai kuriuose kurortuose turistai tarsi išnyko.
Vienos kelionių agentūros savininkė populiariame Adrijos kurorte čekų portalui sakė, kad aplink tikrai tuščia, o ir jų viešbučiai stovi tušti. Ji vylėsi, kad svečiai atvyks liepą. Tuo pačiu ji pripažino, kad kainos gali būti tik dalis problemos.
Turistų nusiskundimai buvo aiškūs: nakvynės, maisto ir gėrimų kainos esą tiesiog „beprotiškos“. Regioninė žiniasklaida net rašė, kad Kroatija tapo viena brangiausių šalių Europoje keliauti su kemperiu.
Ką sako skaičiai
Vis dėlto statistika neatrodo tokia dramatiška. Pasak Kroatijos turizmo duomenų, per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius šalyje užregistruota 12,38 mln. turistų atvykimų – 1,1 procento daugiau nei prieš metus. Nakvynių skaičius išaugo 0,5 procento iki 59,1 mln.
Kitaip tariant, žlugimo nėra. Tačiau yra vienas nerimą keliantis ženklas – trumpėjanti viešnagė. 2019 metų pirmaisiais septyniais mėnesiais vienas turistas Kroatijoje vidutiniškai praleisdavo apie 4,94 nakties, o 2026 metais tas pats rodiklis siekė apie 4,78 nakties.
Tai reiškia, kad žmonės vis dar važiuoja, bet trumpiau. Jie skaičiuoja kiekvieną eurą, dažniau užsisako paskutinę minutę ir lygina kainas su kitomis kryptimis.
Kodėl kainos kilo
Kroatija 2023 metais įsivedė eurą, ir daug keliautojų pastebėjo, kad po to kainos ūgtelėjo. Prisidėjo ir bendra infliacija, didesni darbo užmokesčio kaštai bei tai, kad sezonas trumpas, o per kelis mėnesius verslas siekia uždirbti visiems metams.
Vietos turizmo atstovai su kritika ne visai sutinka. Kroatijos turizmo bendrijos vadovas Lenkijai teigė, kad Kroatija nėra nei per brangi, nei per pigi, o svarbiausia yra kainos ir kokybės santykis. Kai kurie turizmo konsultantai net perspėjo, kad nuolatinės kalbos apie brangumą gali pakenkti šalies įvaizdžiui labiau nei pačios kainos.
Įdomu tai, kad dalis užsienio turistų, ypač iš Didžiosios Britanijos, Kroatiją vis dar laiko pigesne nei atostogos namuose. Tad kainų suvokimas labai priklauso nuo to, su kuo lyginama.
Kur pinigai „dingsta“ greičiausiai
Keliautojų pasakojimuose dažniausiai minimi tie patys dalykai. Brangiausiai kainuoja gultai ir skėčiai populiariuose paplūdimiuose, kava ir gėrimai pajūrio promenadose bei vakarienės turistinėse senamiesčių gatvėse. Vienas apsilankymas restorane su vaizdu į jūrą šeimai gali kainuoti tiek, kiek savaitės maisto prekių krepšelis prekybos centre.
Kita vertus, vos atsitraukus nuo pirmosios pakrantės linijos ar senamiesčio, kainos dažnai tampa gerokai draugiškesnės. Vietinės kepyklos, turgūs ir šeimos valdomos konobos – tradiciniai užkandinių tipo restoranėliai – vis dar siūlo sočiai pavalgyti už protingą kainą.
Lenkai lieka ištikimi
Nepaisant visų nusiskundimų, lenkai Kroatijos neapleidžia. 2025 metais šalyje apsilankė 1,24 mln. turistų iš Lenkijos – 6,44 procento daugiau nei metais anksčiau. Tai ketvirta pagal dydį užsienio turistų rinka Kroatijoje.
Tačiau keičiasi pats keliautojo profilis. Vis daugiau žmonių atsiveža maisto iš namų, apsiperka prekybos centruose, o ne restoranuose, ir renkasi apartamentus su virtuve vietoj viešbučių.
Ką žinoti lietuviams
Lietuviai į Kroatiją dažniausiai vyksta automobiliu arba lėktuvu su persėdimu. Jei planuojate kitų metų vasarą, verta įsidėmėti kelis dalykus.
Pirma, rinkitės „peties sezoną“. Birželio pradžia ir rugsėjis Kroatijoje dažnai būna ne ką prastesni orų atžvilgiu, o kainos gerokai mažesnės nei liepą ir rugpjūtį.
Antra, venkite labiausiai išreklamuotų vietų. Dubrovnikas, Splitas ir Hvaras yra brangiausi. Mažesni miesteliai Istrijoje, Kvarnero įlankoje ar Dalmatijos salose dažnai siūlo geresnį kainos ir kokybės santykį.
Trečia, važiuojant automobiliu, atsižvelkite į mokamų kelių kainas – jos per pastaruosius metus didėjo. Kuras Kroatijoje gali būti pigesnis nei kai kuriose tranzito šalyse, todėl verta pasipildyti baką jau atvykus.
Ketvirta, nebandykite „rezervuoti“ vietos paplūdimyje paliktu rankšluosčiu ar gultu. Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Pirovace, komunalininkai rytais surenka per naktį paliktus daiktus, o už taisyklių pažeidimą gali grėsti bauda.
Penkta, apsvarstykite alternatyvas kaimynystėje. Juodkalnija, Albanija ar Bosnijos ir Hercegovinos pakrantė siūlo panašų Adrijos jūros vaizdą, o kainos ten dažnai mažesnės. Tiesa, infrastruktūra ir paslaugų lygis gali skirtis.
Kroatija vis dar išlieka viena gražiausių Europos pakrančių. Tiesiog dabar ji reikalauja daugiau planavimo ir šiek tiek didesnio biudžeto nei prieš dešimtmetį.
