Turbūt visi esam girdėję kultūrinius stereotipus – italas praleidžia prie veidrodžio daugiau laiko nei jo draugė, o vokiečiai gyvi vien alumi ir dešrelėmis. Tokie įvaizdžiai dažniausiai turi realų pagrindą tam tikro regiono kultūroje. Regionai būna apibrėžti geografinių sąlygų, tad nestebina, kad jos lemia ir tam tikrus kultūros elementus. Daugelis kalnuotų regionų pasižymi itin didele kultūrine įvairove, kartais kiekviename slėnyje formuojasi atskiri antropologiniai elementai. Tokios tendencijos anksčiau vyravo Kaukazo regione, vidinėje Naujosios Zelandijos dalyje ir daugelyje kitų raižyto reljefo vietų.
Galima būtų manyti, kad interneto išplitimas nulėmė masinę globalizaciją ir kultūrinį suvienodėjimą. Juk dauguma populiariosios kultūros elementų lengvai pasiekia net įvairias salose įsikūrusias šalis. Iš tikro yra priešingai, pasauliniame tinkle formuojasi įvairios izoliuotos grupės, besidalinančios joms svarbia informacija. Uždaros Telegram ar 8kun pranešimų grupės gali sukurti itin izoliuotas bendruomenės. Jos gali domėtis įvairias pramoginiais aspektais, pavyzdžiui, kokia strategija geriausia norint laimėti Verde kazino svetainėje. Kitos gali aptarinėti konspiracines teorijas, tarkim, kad paukščiai tėra akių dūmimas ir priedanga kiniečių žvalgybos dronams.
Atskirtis ir vietiniai ypatumai
Istoriškai daugelio valstybių ribas nubrėžė aukšti kalnai, neįžengiamos džiunglės, kaitrios dykumos ir kiti geografiniai elementai. Stiprūs barjerai lėmė, kad teoriškai netoliese gyvenančios žmonių grupės mažai bendravo ir formavo savitas kultūras. Mes iki šiol žavimės priešistoriniais paminklais tokiose vietose kaip Velykų sala ar Kreta. Bet šiais laikais kai kurie žmonės irgi atsiduria savotiškose informacijos salose. Jie skaito tik tam tikros pakraipos žiniasklaidą ir iš anksto atmeta galimai paneigiančius argumentus. Internete galima rasti daug video, kuriuose bandoma praktiškai įrodyti žemės plokštumą. Nepavykus to padaryti, video autoriai neatsisako savo teorijų, o viską aiškina matavimo netikslumais.
Svarbūs ir gyvenamosios vietos ypatumai. Galima žiūrėti daugybę Youtube filmukų apie tropikus ir paplūdimius, bei su tuos susijusią kultūrą. Bet jei tenka gyventi Špicbergene ar Suomijoje, turbūt nepavyks viso to realizuoti praktiškai nepakeitus geografinės lokalizacijos. Daugelis regionų turi savo specifinius sportus:
- JAV – amerikietišką futbolą,
- Australija – australietišką futbolą,
- Airija – gėlų futbolą,
- Suomija – pesapallo.
Jų žaidėjai yra žvaigždės savo šalyse. Už jų ribų dauguma žmonių nesupranta net pagrindinių šių žaidimų taisyklių ar esminių momentų. Apie juos galima pasiskaityti internete, kur netrūksta išsamių detalių ir strategijų aptarimų. Bet ar tikrai gaišite laiką, kai galite pasidomėti savo pomėgiais ar gimtoje šalyje populiariu sportu.
Savanoriška izoliacija
Nepaisant visos technologinės pažangos ir esamos transportų sistemų įvairovės, pasaulyje netrūksta izoliuotų ar vos minimalų kontaktą palaikančių genčių. Vietnamo olos, Pietų Amerikos džiunglės, atokūs Indijos regionai, tolimos salos – tai vietos kur dar galima rasti modernaus pasaulio vengiančių bendruomenių. Jos yra išlaikiusios itin savitas kalbas ir kultūras. Žinoma, kyla abejonių ar šių savitumų išlaikymas atsveria modernaus pasaulio privalumų atsisakymą. Mokslas, adekvati medicina, maisto įvairovė – visai tai neprieinama šioms gentims. Dabartinį jų pasirinkimą dažniausiai lemia ne meilė savo kultūrai, o nevykę pirmieji kontaktai – karai su narkotikų prekeiviais, kaučiuko plantacijomis ar kitais žmonėmis, siekiančiais jų žemės.
Bet saviizoliacijos priežasčių gali būti ir daugiau. JAV Pensilvanijos valstijoje yra nemaža anabaptistų bnedruomenė – taip vadinami amišai. Jau kelis šimtmečius jie laikosi technologijų vengimo ir atsiribojimo nuo šiuolaikinio pasaulio. Amišai iki šiol važinėja arkliais traukiamomis karietomis, nesijungia prie elektros tinklų. Net vestuviniai žiedai laikomi nepriimtinais, nes vedusio žmogaus statusą nustato jo dėvimi drabužiai. Japonijoje apie 0,5 milijono žmonių gyvena kaip atsiskyrėliai. Jie metais nepalieka savo gyvenamojo būsto ribų, taip susikurdami neperžengiamą ribą nuo išorinio pasaulio. Tokios kraštutinės saviizoliacijos atvejų pasitaiko ir gretimuose regionuose – Pietų Korėjoje, Hong Konge…
| Izoliuotos gentys | Atsiriboję individai | |
| Santykis su fiziniu pasauliu | kasdienis | maksimaliai ribotas |
| Skaitmeninės technologijos | nenaudojamos | naudojamos kasdien |
| Priežastys | realus arba menamas konfliktas | labiau psichologinės |
Technologinis pranašumas
Galima daug skaityti apie greituosius traukinius Japonijoje ar Vokietijoje, bet bėgiais pasiekti Varšuvą vis tiek užtruks virš 8 valandų. Lygiai taip pat daug mums savaime suprantamų ir įprastų dalykų yra nepasiekiami Kinijos kaimiškoms vietovėms ar Afrikos gyventojams. Tad net jei bandoma imituoti populiariosios kultūros elementus, jie įgyja vietinių ypatybių vien dėl esamos technologinės situacijos.
Įtakos turi ir finansų pasiskirstymas bei investicijos į kultūrą. Afrikoje bus sunku išvysti operą, nes visame žemyne tėra 4 tam skirti teatrai. Lietuvoje retai išgirsi australietiško didžeridu muziką, nes čia tokie instrumentai negaminami ir mokančių su jais elgtis nėra. Tad ir dabartiniais laikais kiekvienas regionas išlaiko savo autentiškas tradicijas, kurios neretai yra sąlygotos ankstesnės geografinės izoliacijos.
Kalbos nulemti skirtumai
Žmogaus akis gali atskirti milijonus įvairių spalvų ir atspalvių. Bet modernios visuomenės standartiškai vartoja tik 10-12 jų pavadinimų. Tuo tarpu kai kurios Pietų Amerikos kalbos naudoja tik tris – juoda, balta ir raudona. Matyt, jų pasaulyje svarbios tik jos. Tokios lingvistinės ypatybės nekeičia pačio spalvų suvokimo. Bet jos gali lemti vietines tradicijas ir lokalias kultūros apraiškas.
Ateities prognozės
Informacijos prieinamumas ir prekių globalumas lemia tam tikrų kultūrinių aspektų vienodėjimą. Bet daugelis tradicijų turi gilias šaknis vietinėje kultūroje, kalboje, politikoje ir finansavime. Tad neverta tikėtis, kad artimiausiu metu įvyks spartus regionų kultūros sunykimas. Svarbu nepamiršti, kad vietinės ypatybės svarbios ir turizmo industrijai. Žinoma, turistų dėmesio sulaukia tik tam tikri lokalios kultūros elementai. Tad įmanoma, kad ilgainiui formuosis dirbtinai palaikomi ir realaus pagrindo neturintys ritualai ir tradicijos. Jie tik imituotų neva geografijos nulemtas ypatybes, o iš tikro būtų orientuoti tik į finansinį potencialą.
