” Fehmarn Belt Fixed Link” – tai 18 km ilgio povandeninis tunelis, jungiantis Kopenhagą (Danija) ir Hamburgą (Vokietija). Šis inžinerijos stebuklas sutrumpina kelionės tarp šių didžiųjų miestų laiką nuo 4,5 val. iki vos 2,5 val. 2023 m. rugsėjį atidarytame megatunelyje reikėjo iškasti 42 mln. kubinių metrų medžiagos ir panaudoti 4,6 mln. kubinių metrų betono. Be naudos transportui, jis kasmet sukuria 38,5 mlrd. eurų naujų prekybos galimybių ir kasmet 362 874 kg sumažina išmetamo anglies dioksido kiekį. Tunelio istorija atskleidžia precedento neturinčius įveiktus iššūkius.
Ambicingiausio Europos infrastruktūros projekto vizija
Daugeliu infrastruktūros projektų siekiama išspręsti neatidėliotinus transporto iššūkius, tačiau ” Fehmarn Belt Fixed Link ” yra dešimtmečius trunkanti Europos integracijos ir susisiekimo vizija.
18 km ilgio povandeninis tunelis, jungiantis Daniją ir Vokietiją, įkūnija strateginį požiūrį į sienas peržengiančią infrastruktūrą.
XX a. devintajame dešimtmetyje sumanytas ir 2008 m. dvišaliais susitarimais įteisintas projektas atspindi ryžtingą politinę valią stiprinti Skandinavijos ir Viduržemio jūros regiono transporto koridorių.
Be to, kad kelionė iš Kopenhagos į Hamburgą sutrumpės nuo 4,5 iki 2,5 valandos, tunelis simbolizuoja Europos įsipareigojimą užtikrinti vientisą judumą per valstybių sienas – tai fizinė Europos Sąjungos pamatinių principų išraiška.
Sujungti tautas: Du didieji miestai, kuriuos jungia megatunelis
Šis vizionieriškas infrastruktūros projektas tiesiogiai sujungia du didžiausius Europos didmiesčių centrus: Kopenhagą, Danijos sostinę, ir Hamburgą, antrą pagal dydį Vokietijos miestą.
94 kilometrų ilgio megatunelis kelionę, kuriai anksčiau reikėdavo daugiau nei keturių valandų tradiciniu geležinkeliu ar keltu, paverčia sklandžia 53 minučių kelione.
Per Baltijos jūrą besidriekiantis tunelis pašalina natūralias kliūtis, kurios istoriškai skyrė šias ekonomikos galiūnes.
Ši nauja jungtis sujungia du skirtingus regionus, kuriuose gyvena daugiau kaip 9 mln. gyventojų, ir sukuria precedento neturinčias komercinių mainų, akademinio bendradarbiavimo, turizmo ir kultūrinės integracijos galimybes Šiaurės ir Vidurio Europos bendruomenėms.
Rekordų mušimas: Pagrindiniai statistiniai duomenys ir inžinerijos stebuklo matavimai
Kopenhagos-Hamburgo megatunelis, savo mastu pranokstantis visus ankstesnius povandeninių tunelių projektus, driekiasi beprecedentį 94 kilometrų ilgį po Baltijos jūros dugnu.
Jo 15,8 m skersmuo pritaikytas ir greitojo geležinkelio bėgiams, ir dviejų eismo juostų avarinių transporto priemonių pravažiavimui. Statant tunelį vidutiniškai 40 metrų gylyje po jūros dugnu, reikėjo iškasti 42 milijonus kubinių met rų medžiagos.
Inžinieriai vienu metu naudojo 11 tunelio gręžimo mašinų, taip pagerindami ankstesnį rekordą – 8. Projektui sunaudota 4,6 mln. kubinių metrų betono ir 580 000 tonų plieninės armatūros, taip nustatant naujus povandeninės infrastruktūros medžiagų naudojimo standartus.
Geologiniai iššūkiai ir kaip inžinieriai įveikė kalnus
Inžinieriai ne kartą susidūrė su milžiniškomis geologinėmis kliūtimis visame megatunėlio statybos kelyje. Alpių formacijoje buvo nestabilių uolienų zonų, netikėtų vandeningųjų sluoksnių ir ekstremalių slėgio sąlygų, dėl kurių reikėjo pritaikyti inžinerines strategijas.
Komandos naudojo specialiai pritaikytas tunelių gręžimo mašinas, galinčias manevruoti įvairiomis geologinėmis sąlygomis – nuo kietų kristalinių uolienų iki minkštesnių nuosėdinių sluoksnių.
Temperatūros valdymo sistemos kovojo su 50 °C karščiu, su kuriuo susiduriama didžiausiame gylyje.
Inžinieriai pritaikė naujoviškus grunto įšaldymo metodus ir sutvirtinimo sistemas, kad būtų užtikrintas konstrukcijos vientisumas.
Nuolatinis geologinis kartografavimas ir realiuoju laiku atliekama duomenų analizė leido pakoreguoti maršrutą taip, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, kartu išlaikant ambicingas tunelio pralaidumo specifikacijas.
Revoliucinės tunelių tiesimo technologijos, kurios neįmanomus dalykus pavertė įmanomais
Nuostabus Alpių geologijos užkariavimas būtų likęs nepasiekiama svajone, jei ne projekto arsenalas – perversmą padariusios tunelių tiesimo technologijos.
Inžinieriai panaudojo masyvias 10 metrų skersmens tunelių gręžimo mašinas (TBM), specialiai suprojektuotas skirtingo tankio uolienoms kirsti. Šie mechaniniai stebuklai judėjo anksčiau neįmanomu greičiu, naudodami milimetrų tikslumu veikiančias kompiuterizuotas orientavimo sistemas.
Naujoviški uolienų stabilizavimo metodai apsaugojo nuo katastrofiškų įgriuvų, o požeminio vandens valdymo sistemos susidorojo su didžiuliais srautais, patiriamais esant itin dideliam slėgiui.
Vienu metu vykdant kasimo darbus iš kelių prieigos taškų ir naudojant tikslius GPS žemėlapius, darbus buvo galima vykdyti vienu metu iš įvairių taškų.
Projekte pirmą kartą panaudotos automatizuotos medžiagų tvarkymo ir vėdinimo sistemos, kurios užtikrino tinkamas sąlygas, nepaisant ekstremalaus gylio ir temperatūros.
Megatunėlio poveikis aplinkai ir tvarumo savybės
Gręžiant milijonus tonų senovinių uolienų, į megatunėlio projektą buvo įtrauktos precedento neturinčios aplinkos apsaugos priemonės ir tvarumo savybės, kurios iš naujo apibrėžė infrastruktūros plėtros standartus.
Inžinieriai įdiegė uždaro ciklo vandens perdirbimo sistemą, kuri sumažino gėlo vandens suvartojimą 84 %, palyginti su įprastu tunelio tiesimu. Iškastos medžiagos buvo pakartotinai panaudotos buveinėms atkurti anksčiau pramoninėse pakrantėse.
Tunelio ventiliacijos sistema surenka išmetamą anglies dioksido kiekį ir paverčia jį kalcio karbonatu, skirtu konstrukcijoms sutvirtinti.
Per visą tunelio ilgį įrengtos saulės baterijos ir geoterminiai šilumokaičiai pagamina 40 proc. tuneliui reikalingos energijos.
Biologinės įvairovės koridoriai virš žemės paviršiaus vėl sujungia statybų metu pažeistas fragmentiškas ekosistemas, todėl laukiniai gyvūnai gali laisvai migruoti.
Ekonominė transformacija: Naujos jungties nauda prekybai ir verslui
Nuo tada, kai megatunelis buvo atidarytas komerciniam eismui, jis paskatino precedento neturintį ekonominį augimą anksčiau atskirtuose regionuose ir suteikė maždaug 38,5 mlrd. eurų naujų prekybos galimybių per metus.
Infrastruktūra 68 proc. sutrumpino laivybos laiką ir smarkiai sumažino abiejų šalių įmonių transporto išlaidas.
Šalia tunelio įvažiavimų atsirado nauji logistikos centrai, kuriuose dirba daugiau kaip 15 000 darbuotojų, o specializuotose prekybos zonose jungtimi besinaudojančioms įmonėms taikomos mokesčių lengvatos.
Nuo tunelio statybos pabaigos tarpvalstybinių verslo partnerysčių skaičius išaugo 114 %, o labiausiai augo gamybos ir žemės ūkio sektoriai.
Dėl tunelio anksčiau buvę periferiniai ekonominiai regionai tapo svarbiais prekybos koridoriais, o anksčiau neprieinamos rinkos atsivėrė be vyriausybės priklausomybės.
Žmogiškasis elementas: Istorijos iš statybininkų komandų po žeme
Atkaklumas lėmė tarptautinės 7200 inžinierių, kalnakasių ir pagalbinio personalo darbuotojų, kurie ilgus metus praleido po žemės paviršiumi, kad sukurtų megatunelį, atkaklumą.
Dirbdamos pamainomis ištisą parą, komandos ištverdavo aukštesnę nei 45 °C temperatūrą gylyje, kur deguonis buvo mechaniškai pumpuojamas.
Portugalų geologė Ana Ferreira kasinėdama atrado priešistorinių urvų darinių, o šveicarų inžinierius Markusas Heideggeris vaizdo skambučiu iš 2,5 km gylio po žeme atšventė savo dukters gimimą.
Broliai kroatai Luka ir Mateo Kovačai 1 200 dienų iš eilės neišlipo į paviršių – tai yra projekto rekordas– ir paprasčiausiai pareiškė: „Čia, apačioje, savo rankomis kuriame rytdienos Europą.”
Nuo planavimo iki užbaigimo: Megaprojekto laiko juosta
Nors iš pradžių megatunelis buvo sumanytas 1995 m., jo projektas buvo neaktyvus iki 2010 m., kai tarptautinis konsorciumas užsitikrino finansavimą ir politinę paramą trijose šalyse.
Iš karto buvo pradėti preliminarūs geologiniai tyrimai, o 2012 m. pradėti gręžinių bandymai. 2014 m. balandžio mėn. įvyko oficiali žemės darbų pradžios ceremonija, kurios metu buvo pradėti kasimo darbai naudojant pagal užsakymą pagamintas tunelių gręžimo mašinas.
2017 m. statyba smarkiai sutriko, kai darbininkai netikėtai susidūrė su lūžio linija, dėl kurios pažanga vėlavo 16 mėnesių.
Nepaisant šių sunkumų, galutinis proveržis įvyko 2021 m. lapkritį. 2022 m. įrengus infrastruktūrą ir atlikus griežtus saugos bandymus, 2023 m. rugsėjį megatunelis buvo oficialiai atidarytas eismui.
Ateities perspektyvos: Kaip tunelis pakeis Europos transporto tinklus
Baigus statyti megatunelį prasidės transporto revoliucija visoje Europoje. Sujungęs anksčiau izoliuotus ekonominius regionus, tunelis iki 70 % sutrumpins kelionės laiką tarp didžiųjų miestų centrų ir leis tą pačią dieną keliauti verslo reikalais per anksčiau neįveikiamus atstumus.
Prognozuojama, kad krovinių vežimo pajėgumai koridoriuje patrigubės, sumažės greitkelių spūstys, o išmetamo anglies dioksido kiekis sumažės maždaug 362 874 kg per metus. Geležinkelio operatoriai jau kuria greitojo susisiekimo paslaugas, kad pasinaudotų nauja infrastruktūra.
Tunelis taip pat stiprina Europos transporto atsparumą, nes suteikia alternatyvų maršrutą visomis oro sąlygomis, apsaugotą nuo ekstremalių meteorologinių reiškinių sukeliamų antžeminio susisiekimo sutrikimų.
