Įsivaizduokite, kad kelias savaites saulė visai nepakyla virš horizonto. Ne debesuota diena, ne trumpas rytas – tiesiog jokio saulėtekio. Šiaurinėje Norvegijoje tai kasmetinė realybė, vadinama poliarine naktimi (norv. mørketid, „tamsos laikas“). Ir ji jau visai čia pat.
Kada prasideda tamsa
Poliarinės nakties trukmė priklauso nuo to, kaip toli į šiaurę esate:
- Svalbarde, Longjyrbieno apylinkėse, saulė paskutinį kartą pasirodo spalio pabaigoje, o grįžta tik vasario viduryje. Tai beveik keturi mėnesiai be saulės.
- Tromsėje poliarinė naktis trunka maždaug nuo lapkričio pabaigos iki sausio vidurio.
- Šiauresnėse Finmarko vietovėse ji prasideda dar anksčiau nei Tromsėje ir tęsiasi ilgiau.
- Lofotenų salose saulė dingsta trumpiau – maždaug kelioms savaitėms gruodį ir sausio pradžioje.
Tamsa – ne visiška
Daugelis įsivaizduoja poliarinę naktį kaip juodą, beviltišką laiką. Iš tiesų Tromsėje ar Lofotenuose vidurdienį danguje matomos nuostabios spalvos. Saulė nepakyla, bet būna netoli horizonto, todėl kelias valandas dangus nusidažo mėlyna, violetine ir rausva spalva.
Šis laikas vadinamas „mėlynąja valanda“, o fotografai jį ypač mėgsta. Sniegas atspindi šviesą, todėl net be saulės kraštovaizdis būna šviesesnis nei galima tikėtis.
Visiškai tamsiausia poliarinė naktis būna tik labai toli šiaurėje, pavyzdžiui, Svalbarde gruodį, kai net vidurdienį danguje matomos žvaigždės.
Kaip vietiniai išgyvena tamsą
Norvegai sukūrė visą kultūrą, kaip gyventi su tamsa:
- Šviesa namuose. Žvakės, šilti šviestuvai ir jaukios erdvės – norvegiško kos pagrindas.
- Judėjimas lauke. Nepaisant tamsos, žmonės slidinėja, vaikšto ir sportuoja su žibintuvėliais ant galvų.
- Atšvaitai. Tamsiuoju metu jie yra neatskiriama aprangos dalis.
- Vitaminas D. Daug kas vartoja žuvų taukus ar papildus, nes saulės šviesos organizmui trūksta.
- Socialinis gyvenimas. Kavinės, koncertai ir bendruomenės renginiai padeda neužsidaryti namuose.
Šventė, kai saulė grįžta
Poliarinės nakties pabaiga šiaurėje yra tikra šventė. Daugelyje miestų žmonės susirenka pamatyti pirmųjų saulės spindulių. Svalbarde saulės grįžimas švenčiamas kelias dienas, su koncertais ir renginiais. Tromsėje sausį vyksta tarptautinis kino festivalis ir kiti renginiai, žymintys šviesos grįžimą.
Ką reiškia tamsa sveikatai
Ilga tamsa veikia ne tik nuotaiką, bet ir miego ritmą. Organizmas, negaudamas dienos šviesos, sunkiau „supranta“, kada reikia budėti, o kada miegoti. Todėl vietiniai pataria laikytis aiškaus dienos režimo, kuo daugiau laiko praleisti lauke šviesiomis valandomis ir rytais įjungti ryškią šviesą. Keliautojams, atvykstantiems kelioms dienoms, tai paprastai nėra problema, bet ilgiau pasilikusieji pastebi, kad energijos mažėja.
Ar verta keliauti per poliarinę naktį?
Tai priklauso nuo to, ko ieškote. Poliarinė naktis turi aiškių privalumų:
- Didžiausia tikimybė pamatyti šiaurės pašvaistę, nes tamsu beveik visą parą.
- Mažiau turistų nei kovą, kai prasideda šviesesnis žiemos sezonas.
- Ypatinga atmosfera, kurios nepatirsi niekur kitur Europoje.
Bet yra ir trūkumų:
- Mažai laiko gamtos žygiams šviesiu paros metu.
- Vairavimas tamsoje, dažnai slidžiais keliais.
- Šaltis ir vėjas, ypač pakrantėje.
- Dalies žmonių nuotaika – kai kuriems ilga tamsa yra iššūkis.
Kaip pasiruošti kelionei
Jei planuojate keliauti į Norvegijos šiaurę lapkritį–sausį:
- Pasiimkite žibintuvėlį ant galvos ir atšvaitus.
- Planuokite veiklas taip, kad šviesios valandos būtų išnaudotos gamtai, o tamsios – pašvaistei ir miestui.
- Rinkitės nakvynę su gera šviesa ir šiluma – tai gerokai pagerina savijautą.
- Turėkite šiltus drabužius ir slidžiam paviršiui tinkamą avalynę.
Lietuviams: nuo trumpų dienų iki tamsos
Lietuviai žino, ką reiškia trumpos žiemos dienos: gruodį Vilniuje šviesu vos apie septynias valandas. Tačiau tai, kas laukia Norvegijos šiaurėje, yra visai kitas lygis.
Ir vis dėlto daugelis, kartą patyrę poliarinę naktį, sako, kad tai buvo viena įsimintiniausių kelionių. Tamsa ten ne slegia, o apgaubia, o kai danguje sušvinta šiaurės pašvaistė, supranti, kodėl vietiniai šį laiką vadina ne tik tamsa, bet ir ypatingu metų stebuklu.
