Norvegija rudenį atrodo kaip blogas pasirinkimas. Bergenas – lietingiausias Europos miestas, kuriame lyja daugiau nei 200 dienų per metus. Šiaurėje nuo lapkričio pabaigos saulė apskritai nebepakyla virš horizonto. Dieną 8–10 laipsnių, drėgna, vėjuota. Bet kaip tik todėl patyrę keliautojai ir patys norvegai sako: ruduo – geriausias metas šaliai, kurioje vasarą viskas kainuoja dvigubai ir visur minios.
Fjordai be autobusų
Liepą prie Geirangerio fjordo stovi kruiziniai laivai, turistiniai autobusai ir eilės prie kiekvienos apžvalgos aikštelės. Spalį ten tyla. Fjordai niekur nedingo, o žemi debesys, kurie velkasi per kalnų šlaitus, ir krioklius maitinantis lietus suteikia tą vaizdą, dėl kurio Norvegija ir yra Norvegija. Vasarą fjordai gražūs, rudenį – dramatiški.
Rudenį dar važinėja Flomo geležinkelis, viena įspūdingiausių kalnų linijų Europoje, nors ir rečiau. Keltai per fjordus plaukioja ištisus metus, nes tai ne turistams, o vietiniams. Kelionė automobiliu nuo Bergeno iki Olesundo vakariniais keliais rudenį tampa visai kitokia patirtimi: be eilių prie keltų, be kemperių kolonų, su laisvais kambariais pakeliui.
Šiaurės pašvaistė prasideda ne žiemą
Daug kas mano, kad pašvaistei reikia vasario ir 25 laipsnių šalčio. Iš tiesų sezonas Tromsėje ir Lofotenuose prasideda rugsėjo pabaigoje, kai naktys pakankamai ilgos ir tamsios. Spalis ir lapkritis laikomi vienais geriausių mėnesių: dar nėra žiemos šalčių, dangus dažniau giedras nei gruodį, o kainos už nakvynes gerokai žemesnės nei per vasario piką.
Spalio pabaigoje Tromsėje dieną apie 3–5 laipsniai, naktį – aplink nulį. Tai ne arktinis šaltis, o tiesiog lietuviška vėlyvo rudens temperatūra, tik su pašvaiste virš galvos.
Bergenas, kuriame lietus yra kultūra
Bergenas su lietumi gyvena taip, kaip Vilnius su žiema: pripratęs, be dramos. Mieste veikia dešimtys kavinių, kuriose popietę praleidžia visi, muziejai, senoji Briugeno krantinė, kur kiekvienas pastatas po lietaus atrodo dar ryškesnis, ir Fleien kalnas, į kurį galima pakilti funikulieriumi ir pažiūrėti, kaip debesys plaukia žemiau tavęs.
Vietiniai turi posakį: nėra blogo oro, yra tik blogi drabužiai. Tai ne šūkis turistams, o gyvenimo būdas. Su geru lietpalčiu ir neperšlampamais batais Bergenas spalį yra vienas jaukiausių Europos miestų.
Dar vienas rudens Bergeno privalumas – žuvies turgus ir restoranai, kuriuose vasarą laukiama eilėse. Spalį čia laisva, o sezoninės žuvys, krabai ir krevetės būna tiek šviežios, tiek pigesnės nei turistiniu piku.
Oslas: kai muziejai svarbiau už orus
Sostinė rudenį gyvena savo kultūriniu sezonu. Munko muziejus, naujasis Nacionalinis muziejus, Vigelando skulptūrų parkas, kuris rudens lapuose atrodo ypatingai, ir Operos teatras, ant kurio stogo galima užlipti bet kokiu oru. Oslo fjordo salos pasiekiamos miesto keltu su paprastu viešojo transporto bilietu, o rudenį jose – nė gyvos dvasios.
Rudenį Osle vyksta ir vienas įdomiausių Skandinavijos gastronomijos sezonų: restoranai keičia meniu į briedieną, elnieną, grybus ir uogas iš kalnų, o kainos už degustacinius meniu spalį ir lapkritį mažesnės nei kalėdiniu laikotarpiu.
Kainos: vienintelis metas, kai Norvegija nėra brangi
Norvegija brangi, bet rudenį ji brangi mažiau. Viešbučiai Bergene ir Osle spalio pabaigoje kainuoja 30–40 procentų pigiau nei liepą, rorbu nameliai Lofotenuose – perpus pigiau, o automobilio nuoma – tiek, kad verta rinktis ją vietoj traukinio. Maistas ir degalai brangūs kaip visada, bet būtent nakvynė sudaro didžiausią kelionės dalį.
Rudenį lengviau gauti ir tai, kas vasarą išperkama prieš pusmetį: vietas Hurtigruten pakrantės laivuose, kurie plaukia nuo Bergeno iki Kirkeneso, ir nakvynes mažuose fjordų viešbučiuose, kuriuose liepą laisvų kambarių tiesiog nebūna. Spalį juos galima užsisakyti likus kelioms dienoms.
Ką žinoti lietuviams
Norvegija lietuviams – ne egzotika: vieni čia dirbo, kiti turi giminių, treti skraido pigiomis skrydžių bendrovėmis į Oslą ištisus metus. Rudenį kryptis tampa dar patrauklesnė.
Pirma, skrydžiai. Iš Vilniaus ir Kauno į Oslą skraidoma visus metus, kai kuriais sezonais – ir į Bergeną bei Stavangerį. Rudenį bilietai pigiausi, nes darbo migracijos srautai sumažėja, o turistų dar nėra.
Antra, drabužiai. Ne žiemos striukė, o neperšlampama ir vėjo nepraleidžianti striukė, sluoksniai, geri batai. Norvegijoje rudenį šalta ne dėl temperatūros, o dėl drėgmės ir vėjo.
Trečia, šviesa. Spalio pabaigoje Osle temsta apie 17 valandą, Tromsėje – apie 15.30. Planuokite dienos veiklas iki pietų, vakarus palikite kavinėms, muziejams ir, šiaurėje, pašvaistės medžioklei.
Ketvirta, kalnų keliai. Kai kurie aukštikalnių keliai, pavyzdžiui, Trolių kelias, lapkritį užsidaro iki pavasario. Fjordų keliai pakrante veikia visada, bet prieš važiuojant pasitikrinkite kelių būklę.
Penkta, nesitikėkite saulės. Jei kelionės tikslas – šilta ir giedra, važiuokite į Kiprą. Norvegija rudenį duoda ką kita: tylą, tuščius fjordus, pašvaistę ir kainas, kurių vasarą nepamatysite.
Lyja? Taip. Tamsu? Taip. Bet būtent tokioje Norvegijoje matosi tai, ko liepos turistai niekada neišvysta.
