Iš šono jų darbas atrodo kaip nesibaigiančios atostogos. Saulė, baseinas, muzika, šokiai su turistais ir vakarėliai iki vėlumos. Daugelis poilsiautojų net pavydi jaunoms merginoms, kurios Egipto viešbučiuose dirba animatorėmis. Tačiau už šypsenų kartais slepiasi istorijos, kurių turistai nemato.
Lenkijos portalas „Onet“ paskelbė vienos animatorės pasakojimą. Jos antraštė skamba kaip trilerio pradžia: „Pašokau su turistu. Kai pamačiau Ahmedo veidą, bijojau grįžti į kambarį“.
Darbas, kuris atrodė kaip svajonė
Moteris pasakoja, kad Egipto viešbutyje išmoko vesti tempimo pratimus, įsiūbuoti vakarėlius ir rūpintis, kad svečiai gerai praleistų laiką. Darbas buvo intensyvus, bet jai patiko.
Netrukus ji įsimylėjo Ahmedą. Iš pradžių santykiai atrodė kaip romantiška atostogų istorija, tik ji čia buvo ne turistė, o gyveno ir dirbo.
Kai pavydas virsta baime
Pasakojimo antraštėje minimas momentas atskleidžia, kaip greitai situacija pasikeitė. Animatorės darbas reikalauja bendrauti su svečiais: šokti, juokauti, kviesti į žaidimus. Tačiau partneriui tai, matyt, atrodė kitaip. Vienas šokis su turistu ir Ahmedo žvilgsnis privertė ją bijoti grįžti į kambarį.
Vėliau, pasak moters, Ahmedas pradėjo ją mušti. Ji pasakė, kad išeina. Tačiau dar ilgą laiką turėjo su juo gyventi po vienu stogu. Tokia situacija dažna sezoniniams darbuotojams, kuriems apgyvendinimą suteikia darbdavys ar kuriems neturint pinigų sunku greitai susirasti kitą būstą.
Galiausiai ji išvyko dirbti į Turkiją ir manė, kad į Egiptą niekada nebegrįš. Tačiau šiandien ji vėl dirba Egipte.
Kaip iš tikrųjų atrodo animatorės darbas
Ankstesniuose interviu Lenkijos žiniasklaidai animatorės ne kartą pasakojo, kad šis darbas toli gražu nėra atostogos. Darbo dienos dažnai trunka iki 12 valandų, su viena laisva diena per savaitę. Darbas baigiasi po 22 valandos, o atlyginimai nėra dideli.
Animatoriai turi nuolat šypsotis, kalbėti keliomis kalbomis ir būti energingi nuo ryto iki vakaro. Turistai keičiasi kas savaitę, o darbuotojų nuovargis kaupiasi. Kai kurie pasakoja, kad būtent turistų šypsenos jiems suteikia jėgų, kiti – kad ilgainiui darbas tampa monotoniškas ir alinantis.
Be to, jaunos moterys, dirbančios toli nuo namų, kartais susiduria su santykių, kultūrinių skirtumų ir priklausomybės nuo darbdavio iššūkiais. Kai darbas, būstas ir partneris yra toje pačioje vietoje, palikti blogus santykius tampa daug sunkiau.
Kodėl apie tai sunku kalbėti
Daugelis moterų, patyrusių smurtą santykiuose, ilgai apie tai nekalba. Užsienyje tai dar sunkiau: nėra šalia šeimos ir draugų, kalbos barjeras, kitokie įstatymai ir baimė prarasti darbą. Kartais atrodo, kad paprasčiau ištverti iki sezono pabaigos nei pradėti viską iš naujo.
Būtent todėl tokios viešos išpažintys svarbios. Jos padeda kitoms merginoms atpažinti pavojaus ženklus: pavydą dėl įprasto bendravimo darbe, kontrolę, grasinimus, izoliaciją nuo draugų. Tai nėra romantika ar „karšto būdo“ ženklai. Tai signalai, kad santykiai gali tapti pavojingi.
Animatorės istorija baigiasi netikėtai: ji vėl dirba Egipte. Tai rodo, kad problema buvo ne šalis ar darbas, o konkretus žmogus ir santykiai, kurie tapo spąstais.
Ką žinoti lietuviams
Kasmet nemažai jaunų lietuvių, ypač merginų, vasarą ar žiemą išvyksta dirbti animatoriais į Turkiją, Egiptą, Graikiją ar Ispaniją. Tai gali būti puiki patirtis, tačiau verta žinoti kelis dalykus.
Pirma, darbo sutartį pasirašykite prieš išvykdami ir atidžiai ją perskaitykite. Išsiaiškinkite, kas apmoka skrydžius, kur ir su kuo gyvensite, kiek valandų dirbsite ir kokios bus laisvos dienos.
Antra, visada turėkite atsarginių pinigų ir galimybę patys nusipirkti bilietą namo. Finansinė nepriklausomybė svetimoje šalyje – geriausia apsauga.
Trečia, palaikykite ryšį su artimaisiais namuose. Reguliarūs pokalbiai su šeima ar draugais padeda pastebėti, kai kažkas negerai, net jei pačiai sunku tai pripažinti.
Ketvirta, žinokite, kur kreiptis pagalbos. Egipte veikia turistų policija, kurios numeris yra 126, o bendrasis policijos numeris – 122. Lietuvos piliečiai užsienyje gali kreiptis į Lietuvos diplomatines atstovybes ar Užsienio reikalų ministerijos konsulinės pagalbos tarnybą.
Penkta, jei patiriate smurtą artimoje aplinkoje – nesvarbu, ar Lietuvoje, ar užsienyje, – nebūkite viena. Lietuvoje visą parą nemokamai veikia Pagalbos moterims linija 8 800 66 366, kur galima pasikalbėti ir gauti patarimų, kaip saugiai išeiti iš pavojingos situacijos.
Šešta, jei dirbate per agentūrą, pasidomėkite, ar ji turi atstovą šalyje ir kaip su juo susisiekti krizės atveju. Patikimos agentūros dažnai padeda darbuotojams pakeisti viešbutį ar grįžti namo, jei kyla problemų.
Septinta, pasitikėkite savo nuojauta. Jei partnerio elgesys kelia baimę, tai jau yra pakankama priežastis ieškoti pagalbos, nelaukiant, kol situacija taps dar pavojingesnė.
Ši istorija – ne apie Egiptą ar animatorių darbą apskritai. Tai priminimas, kad nuotykis svetimoje šalyje gali tapti spąstais, kai nėra pinigų, palaikymo ir galimybės išeiti. Todėl prieš išvykstant verta pasirūpinti ne tik maudymosi kostiumėliu, bet ir saugumo planu.
