Ką pamatyti Kaire. Gizos ir Cheopso piramidžių aprašymas

Kairas – Egipto sostinė

Šio megapolio dydį suvokti galima tik skrendant lėktuvu. DIdžiausias afrikos miestas plyti Sacharoje lyg milžiniškas kilimas, šiek tiek nutriušęs kraštuose, sulopytas ir pagerintas vidury – gigantiškas civilizacijos durinys.

Iki horizont tęsiasi gyvenamieji kvartalai, kurių vaizdą kiek praskaidrina mečetės, minaretai ir magistralės, pridengtos smėlio šydu. Ties viduriu betono kraštovaizdį perkerta Nilas, dangoraižiais apsupta gyvybės gysla, be kurios vidury dykumos plytintis Kairas neegzistuotų.

Šiaurėje, rytiniame Nilo krante, prieš daugiau nei 6000 metų buvo tiksliai užrašytas gyvenvietės ON įkūrimas – įskaitant žvaigždžių padėti tą dieną, kas leido astronomams nustatyti tikslia datą: 4241m pr. Kr. liepos 19d. Tai pirma tiksli žinoma kalendorinė data žmonijos istorijoje.

35km į pietus, vakarinėje Nilo pusėje, po 1200  m. atsirado Memfis – pirmosios suvienytos ir stebėtinai gerai išsivysčiusios faraonų karalystės sostinė. Tarp šių dviejų gyvenviečių per tūkstantmečius išaugo metropolija, kurioje šiandien gyvena apie 20 mln gyventojų, Tikslaus šio miesto gyventojų skaičiaus nustatyti neįmanoma, nes Kairas tarsi siurblys: kas ketvirtas egiptietis gyvena šiame mieste ir kasdien atsikelia vis naujų  – dešimtys tūkstančių per mėnesį dauguma iš provincijos. Jie įsikuria lušnynuose miesto pakraštyje, apleistose kapinėse, ar ant namų stogų.

Kaire ir aplink jį yra 67 vargšų kvartalai. Kaip teigia cinikai, šis miestas – vien triukšmas ir dūmai. Nenutrūkstamas triukšmo koncertas pasiekia kiekvieną kampelį – tai automobilių pypsėjimas plyšaujantys televizoriai ir tūkstančio minaretų ir dar didesnio skaičiaus mažyčių mečečių garsiakalbiai, iš kurių penkis kartus per diena lyg paslaptingas kanonas po gatves pasklinda kvietimas melstis. Iš automobilių išmetamųjų vamzdžių ir fabrikų sklindantis smogas grasina šimtmečių senumo pastatų egzistencijai, o kur dar smulkus smėlis iš Nilo slėnio lendantis pro kiekvieną ploniausią plyšelį. Užkandinės, dirbtuvės, muzikos įrašų kioskeliai, stovi vidury pėsčiųjų tako, gatvėmis ir skersgatviais plūsta automobiliai – nuo sutriušusių geldų iki ištaigingų limuzinų o tarp jų meistriškai vinguriuoja sodų gerybėmis pakrauti valstiečių vežimai. Nei vienas metras šioje didelėje, tankiai apgyvendintoje teritorijoje nelieka nepanaudotas, čia nieko neatsižadama.

Tačiau Kairui priklauso turtai, kuriems atrasti ir atsidžiaugti prireiks mėnesių. Čia galima pamatyti vieną svarbiausių ir gražiausių musulmonų mečečių 1000 metų senumo bažnyčias, visama pasaulyje garsų senamiesčio kvartalą Khan El-Khailili ir žinoma Gizos piramides. Nei viena kita gyvenvietė arabų pasaulyje neturi tiek daug restoranų, barų, ir kavinių. Niekur kitur negalima išvysti taip netikėtai susiduriančių šio pasaulio kontrastų.

Blizgantys prekybos centrai stovi greta margų arabiškų parduotuvių. Ant šaligatvio valstietis iš Aukštutinio Egipto tradiciniu plačiu vyrišku apsiaustu pardavinėja skrudintas kukurūzų burbuoles, o kitoje gatvės pusėje milžiniškame ekrane be perstojo rodomos reklamos. Kol vieni dulkėtame kelkraštyje iš gatvių pardavėjo perka arabiškos duonos kepalą, aukštutinioji klasė 42-tame Grand Hyatt viešbučio aukšte prie Nilo, aplink savo ašį besisukančiame restorane valgo ištaigingus prancūziškus pietus.

Al-Qahira „pergalingoji“ – taip arabiškai vadinamas Kairas. Tūkstančio ir vienos nakties pasakojimuose jis vadinamas ir Umm al-Dubnia – pasaulio motina. Ši metropolija lyg prinokęs, kartais pernokęs vaisius  siūlo malonumų ir įspūdžių visiems jutimo organamas,

Egipto Nacionalinis muziejus

Muziejus įsikūręs šiaurinėje Tahrir aikštės pusėje gražiame istoriniame pastate. Eksponatų iš senovės Egipto ir graikų-romėnų valdymo laikotarpiių Nilo slėnyje skaičiumi tai yra didžiausias ir garsiausias tokio pobūdžio muziejus pasaulyje bei garsiausias ne tik Kairo, bet ir Egipto muziejus apskritai. Muziejus įkuras 1857 m. prancūzų egiptologo Auguste Mariette ( 1821 – 1881) pastangomis. Dabartinis pastatas lankymui atidarytas 1902 m. , tačiau ilgainiui milžiniškam radinių skaičiui šios patalpos tapo per ankštos. Tik dalis radinių, maždaug 44 000 eksponuojami viešai. Tai statulos, karstai, mumijos perukai, rašto lentelės,  audiniai ir daug kitko. Likusieji viešumai neprieinami eksponatai, kkurių net dvigubai daugiau, saugomi rūsiuose įrengtuose muziejaus saugyklose. Entuziastai muziejuje praleidžia net keletą dienų. Įdomiausia parodos dalis – dvi mumijų salės antrajame aukšte. ir Tutanchamono įkapės. Muziejaus lankytojai labiausiai veržiasi pamatyti jaunojo faraono pomirtinę kaukę vidinį karstą, ( 225kg aukso) ir kitas jo įkapių dalis.

CAIRO TOWER – Kairo bokštas

Kai prasisklaido Kaire tvyrantis smogas, kas nutinka ganėtinai retai, iš apžvalgos aikštelės esančios šio 187 m . aukščio statinyje, galima pamatyti net piramides. Kavinė ir restoranas vidutiniški.

Islamiškas senamiestis

Tarp miesto bokštų Bab – Al-Futuh ir  Bab Zuweila nutįsusį 1,5 km ilgio Sharia Al Mu’izz Li-Din Allah – pagrindinė miesto ašis. Turgaus bobos, mopedai, virtų ryžių pardavėjai mečetės ir medresės pasaulio kultūros paveldas – viso to čia tiesiog pilna. Tai judrus kosmosas, kurį savo Kairo trilogijoje įsiamžino Literatūros Nobelio premijos lauretas Nagib Machfus. Greta Bab Al – futuh stovi Al-Hakim mečetė, dar vadinama Al-Anuar, šviesų mečetė. Ją ir 4000 m. koraniškų kaligrafijų atnaujino šitiškas Bohra ordinas. Galima užlipti ant mečetės stogo, į minaretą ir senamiesti apžvelgti nuo miesto sienos. Už 300m. kairėje pusėje rasite Darb El-Asfur Žaliąjį skersgatvį. Jo šidis otomaniškas dvarininkų namas

Gizos piramidės

Tai paskutinis dar išlikęs senovės pasaulio stebuklas, dunksantis ne dykumoje, kaip mano daugelis. o Kairo/Gizos pakraštyje. „Į jus žvelgia 40 šimtmečių“ savo kariams čia esą tarė Napoleonas ir dar šiandien šie trys monumentai magiškai veikia lankytojus iš viso pasaulio. Didžiausia – Khufu piramidė, geriau žinoma kaip – Cheopso piramidė, anksčiau buvusi 146,72m aukščio, o šiandien 137m aukščio ir 227m pločio. Piramidės kraštų polinkio kampas 51 5. Jei kraštų pasvyrimo kraštai skirtųsi bent dviem laipsniais, tai būtų sukėlę 15m viršūnės skylimą.

Vienas akmens luitas sveria apie 2,5t .  iš viso jų apie 2,3 mln. Kadaise piramidę dengusių baltų, poliruotų kalkakmenio plokščių nebeliko. Manoma, kad jau viduramžiais jos buvo nuplėštos ir panaudotos kitų pastatų statyboms. Taip pat neliko ir greičiausiai auksu žerėjusios piramidės viršūnės. Pasak  Herodoto piramidės statybose dalyvavo 100 000 žmonių. Spėjant, kad statybos trūko 30 metų, apskaičiuota, kad kas septynias minutes užkeliamas ir įterpiamas vienas akmens luitas  – neįtikėtini logistikos pasiekimai.

Piramidės buvo vieta, kur dievams lygus valdovas po savo mirties ėjo toliau savo pareigas, mirusio faraono rezidencija, stovinti ant gyvųjų ir mirusių karalysčių ribos, tarp derlingos žemės ir dykumos.  Ant Gizos plynaukštes stovi Cheopso, Chefreno ir Mikerino piramidės, pastatytos ketvirtosios dinastijos valdymo metu, prieš maždaug 4500 m.

Nuo Cheopso piramidės apie 160 metrų atstumu stovinti Chefreno piramidė, vizualiai atrodo aukštesnė, nes kiek aukščiau stovi jis pagrindas. Šios piramidės Aukštis – 136 metrai ( anksčiau 145 metrai). Įdomu tai, kad ant piramidės viršaus išliko dalis buvusio papuošimo. Galite apžiūrėti jų laidojimo rūsius, tačiau ne specialistams jie ten neįdomūs. Antai į Cheopso piramidę kasdien įleidžiama tik 150 lankytojų ryte ir 150 lankytojų po pietų. Mirusių karalystę saugo 20 m aukščio sfinksas. Garsioji statula su liūto kūnu ir žmogaus galva arabiškai vadinama Abu Al-Hul – siaubo tėvu. Į rytus nuo Cheopso piramidės esančiame muziejuje saugoma Saules barka, suklijuota iš daugiau nei 1000 dalių rastų 1954 m prie piramidės.

Lipti ant piramidžių, griežtai draudžiama. Tačiau nuo pietvakariuose esančios kalvos atsiveria ypač rytais ir vakarais vaizdas į visus tris paminklus ir Nilo slėnį, Arklių ir kupranugarių nuomotojai siūlo iki kalvos nujoti. Kartu su suvenyrų pardavėjais arbatpinigių medžiotojais ir gėrimų pardavėjais jie turistų tyko jau prie įėjimo. Jie nieko nenorite pirkti, draugiškai bet užtikrintai atsisakykite.

KairasPiramidėsCheops

Parašykite komentarą

Uždaryti meniu