Atrodo nekaltai: vaikštote po antikinio miesto griuvėsius Turkijoje, po kojomis guli tūkstančiai marmuro gabalėlių, ir vieną mažą akmenėlį įsidedate į kišenę kaip prisiminimą. Kas gi pastebės? Tačiau būtent tokie „suvenyrai“ kasmet užsienio turistams baigiasi sulaikymu oro uoste, teismo procesu ir net laisvės atėmimu.
Ką Turkija laiko savo kultūros paveldu
Turkija – viena turtingiausių pasaulio šalių archeologiniu požiūriu. Jos teritorijoje buvo hetitų, graikų, romėnų, Bizantijos ir Osmanų imperijų miestai. Todėl šalies įstatymai labai griežtai saugo viską, kas susiję su kultūros paveldu.
Pagal Turkijos kultūros ir gamtos vertybių apsaugos įstatymą senienos, archeologiniai radiniai ir istorinę vertę turintys daiktai priklauso valstybei. Juos išvežti iš šalies be specialaus leidimo draudžiama. Pažeidimas laikomas kontrabanda, už kurią gresia baudžiamoji atsakomybė, įskaitant laisvės atėmimą.
Svarbiausia – įstatymas neatskiria didelių ir mažų radinių. Marmuro skeveldra iš Efeso, sena moneta, rasta paplūdimyje, ar keramikos šukė iš griuvėsių gali būti traktuojamos taip pat rimtai kaip vertingas artefaktas.
Daiktai, dėl kurių dažniausiai įkliūvama
Akmenys ir marmuro gabalėliai iš archeologinių vietovių. Efesas, Hierapolis prie Pamukalės, Perge, Sidė ar Troja – visose šiose vietose kas nors bando išsivežti „mažą prisiminimą“. Archeologinėse vietovėse dirba prižiūrėtojai, o oro uostų rentgeno aparatai tokius daiktus nesunkiai aptinka.
Senovinės monetos. Turistinėse vietose prekeiviai kartais siūlo „senovines romėnų monetas“. Jei jos tikros – tai nelegali prekyba paveldu. Jei netikros – esate apgauti. Bet kuriuo atveju rizika tenka pirkėjui.
Seni kilimai ir antikvariniai daiktai be dokumentų. Turkiškas kilimas – populiarus suvenyras, tačiau seni kilimai gali būti laikomi kultūros vertybe. Perkant senesnį kilimą ar antikvarinį daiktą, būtina gauti pardavėjo sąskaitą ir, jei reikia, oficialų leidimą išvežti, kurį išduoda muziejaus ekspertai.
Pamukalės travertinas. Baltosios Pamukalės terasos – UNESCO pasaulio paveldo objektas. Imti iš jų kalcio nuosėdų gabalėlius draudžiama, kaip ir vaikščioti terasomis su batais.
Kaip tai atrodo realybėje
Pastaraisiais metais užsienio žiniasklaidoje ne kartą buvo rašoma apie turistus, sulaikytus Turkijos oro uostuose su akmenimis ar monetomis lagaminuose. Kai kurie jų teigė radę daiktus paplūdimyje ar nusipirkę turguje ir nežinoję, kad tai gali būti senienos.
Tokie atvejai dažnai baigiasi ilgais teisiniais procesais. Kol vyksta tyrimas, turistams gali būti uždrausta išvykti iš šalies, o tai reiškia savaites ar net mėnesius svetimoje valstybėje, advokatų išlaidas ir didelį stresą. Kai kuriais atvejais skirtos lygtinės laisvės atėmimo bausmės ar baudos.
Turkijos muitininkai ir policija tokius atvejus vertina rimtai, nes šalis aktyviai kovoja su nelegaliu senienų eksportu. Per pastaruosius dešimtmečius Turkija iš užsienio muziejų ir kolekcijų susigrąžino tūkstančius artefaktų, todėl jautrumas šiai temai labai didelis.
Kaip pirkti saugiai
Jei norite parsivežti ką nors autentiško, rinkitės naujus amatininkų dirbinius: keramiką, tekstilę, papuošalus ar naujai austus kilimus. Juos galima išvežti be jokių problemų.
Perkant kilimą ar brangesnį daiktą, visada prašykite oficialios sąskaitos faktūros su pardavėjo duomenimis ir prekės aprašymu. Patikimos parduotuvės tai daro savaime. Jei daiktas senas, paprašykite pardavėjo patvirtinti, kad jis nėra kultūros vertybė, arba pasirūpinti muziejaus pažyma.
Venkite pirkti iš gatvės prekeivių, kurie siūlo „senovinius“ daiktus, monetas ar statulėles. Tokie pasiūlymai beveik visada reiškia arba apgavystę, arba nelegalią prekybą.
Ką iš Turkijos galima parsivežti ramiai
Turkija turi daugybę suvenyrų, kurie ne tik legalūs, bet ir tikrai verti dėmesio:
- Rankų darbo keramika iš Iznyko ar Kiutahijos – ryškių raštų lėkštės, dubenys ir plytelės;
- Turkiški rankšluosčiai peştemal – lengvi, greitai džiūstantys ir puikiai tinkantys paplūdimiui;
- Prieskoniai, arbata ir turkiška kava – geriausia pirkti turguose, kur juos galima paragauti;
- Lokumas ir chalva – populiarūs saldumynai, kuriuos lengva parsivežti;
- Nauji kilimai ir kilimėliai su pardavėjo dokumentais;
- Varinės kavinukės cezve – turkiškai kavai virti namuose.
Tai daiktai, kurie primins kelionę ilgai ir nesukels jokių klausimų pasienyje.
Akmenukas iš paplūdimio – irgi rizika?
Paprastas jūros akmenukas ar kriauklė iš paplūdimio paprastai problemų nesukelia. Tačiau jei paplūdimys yra šalia archeologinės vietovės, o akmenėlis atrodo kaip apdirbto marmuro gabalėlis ar keramikos šukė, geriau jį palikti. Turkijos pakrantėje daug antikinių uostų ir miestų, kurių liekanos išsibarsčiusios net vandenyje.
Daugelyje šalių šiandien galioja tas pats principas: kas priklauso istorijai, turi likti vietoje. Tai ne tik įstatymas, bet ir pagarba vietai, kurią aplankėte.
Geriausias suvenyras – nuotrauka
Turistams, kurie norėtų pasiimti „gabalėlį istorijos“, Turkijos gidai pataria paprastą dalyką: fotografuokite. Nuotrauka nekainuoja nieko, nepažeidžia jokių įstatymų ir niekada nesukels problemų oro uoste. O antikiniai miestai išliks tokie, kokius matėte, ir kitoms kartoms.
Mažas akmenėlis kišenėje gali atrodyti nekaltas. Tačiau Turkijoje jis gali tapti brangiausiu kelionės suvenyru – ir tuo, kurio labiausiai norėsite niekada nebuvę paėmę.
